- rūgauti
- rū́gauti, -auja (-auna), -avo intr. NdŽ, Sdk, Mrs raugėti: Pavalgo, paskui jau net rūgauja, negali pajudėt Ar. Ką valgau, visa skanu, kai pavalgau – krūtinėj dega – rū́gaunu rū́gaunu Rdš. Tik rū́gaunu ir rū́gaunu, nieko negaliu valgyt, tai cukraus iš burnos neišleidžiu Šlčn. Rū́gauk nerū́gavęs, arielkos negausi Lel. Aš jam kap daviau, tai anas kraujais rū́gauna Arm. ^ Daug tu nusimanai, kas tau patinka. Motinos pienu dar rūgauti nenustojai V.Krėv. | refl.: Svogūnai rū́gaujas ir rū́gaujas, kai žuvalgiau Rod.
Dictionary of the Lithuanian Language.